Konferencija darbą pradeda rytoj, gegužės 14-ąją, Juodkrantėje, neseniai atnaujintame Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centre. Toks vietos pasirinkimas neatsitiktinis, nes šiemet sukanka 25-eri metai, kuomet Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ši sukaktis ir ketvirčio amžiaus patirčių apibendrinimas taps vienu iš svarbiausių šiemetės konferencijos akcentų. Planuojamuose pranešimuose bus apžvelgti Kuršių nerijos krantų ir kraštovaizdžio pokyčiai bei jų stebėsena, statybų planavimo ir naujų projektų dermės su esama aplinka iššūkiai, Baltijos jūros taršos mažinimo, žmogiškosios veiklos ir gamtos ekosistemų sugyvenimo (pagal poreikį – atkūrimo) klausimai.
Konferencijos dėmesio epicentre lieka atsinaujinančios energetikos vystymas jūrinėje teritorijoje. Antrus metus rengiant šią programos dalį ranka rankon dirbama drauge su bendrove „Ignitis renewables”. Mokslininkų žinios apie jūrą, dugną ir Baltijos gyvastį vėjo parkų plėtrą jūroje planuojančiam verslui leidžia kurti tikslesnius, jūrinei aplinkai draugiškesnius sprendimus, numatyti galimą žalą ekosistemai kompensuosiančius mechanizmus.
Trečiąją renginio diskusijų kryptį padiktavo visuomenės ir šalies valdžios institucijų rūpestis dėl Lietuvoje vis dažnėjančių potvynių. Nuo jų kenčia ne tik jūrai ir Kuršių marioms artimos savivaldybės bei jų gyventojai. Patirtimi suvaldant vandens stichiją dalinsis Šilutės rajono savivaldybės atstovai, savo įžvalgas šia tema pristatys LR aplinkos ministerijos, Hidrometeorologijos tarnybos atstovai, prognozes – mokslininkai–hidrologai.
„Konferencijos „Jūros ir krantų tyrimai“ ištakos siekia 2007-uosius, kai organizavome pirmąją mokslinę – praktinę konferenciją, skirtą kranto zonos būklės problemoms. Tuomet konstatavome, kad dėl globalių pokyčių pasaulio mastu dabartinis periodas gali būti įvardinamas kaip laipsniškos krantų degradacijos laikotarpis, o Lietuvos krantai, veikiami gamtinių ir antropogeninių procesų, vystosi neišsiskirdami iš bendro Baltijos jūros krantų raidos konteksto. Faktai rodo, kad tuomet pradėję diskusijas apie klimato kaitos problematiką ir poveikį Lietuvos priekrantei, deja, buvome teisūs, o ši tema išlieka aktuali ir šiandien. Tik prie jos prisideda vis naujos aktualijos, pradedant atsinaujinančios energetikos iššūkiais ar mėlynosios ekonomikos galimybėmis, baigiant kintančiais visuomenės ekostandartais bei gyvenimo būdo pokyčiais“,– sako KU Jūros tyrimų instituto vadovė dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė, atstovaujanti ir kasmetine tradicija tapusio renginio organizatorių komandai.
Nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2025“ Juodkrantėje vyks tris dienas. Jos dalyviams, o jų laukiama per šimtą, suplanuota ir kultūrinė–pažintinė programa.
Visi renginyje pristatyti pranešimai bus skelbiami konferencijos tinklapyje https://krantai.ku.lt/ .
