Konferencijoje buvo nagrinėjami žinių vaidmens šiuolaikinėje vadyboje, organizacijų atsparumo ir kūrybinių industrijų potencialo klausimai, kalbėta apie profesinį stresą ir lyderystę švietimo įstaigose. Kita pranešimų grupė buvo skirta sveikatos sektoriaus valdymo iššūkiams: aptarta gydytojų ir pacientų komunikacija, lėtinių ligų prevencijos programų efektyvumas, slaugos profesinio orumo stiprinimas, sveikatos ekonomikos tendencijos ir darbuotojų derybiniai įgūdžiai.
Trečiojoje teminėje dalyje susitelkta į studijų ir turizmo sąsajas: tvaraus turizmo idėjas, duomenų ir inovacijų svarbą, studentų elgseną dirbtinio intelekto eroje, tarptautinio turizmo poveikį pajamų nelygybei, studijų kokybę ir studentų lūkesčius. Diskutuota, kaip į studijų procesą įtraukti realų patyrimą – keliones, praktikas, kultūrinį pažinimą – išlaikant akademinį gylį.
Renginyje pristatyti ir stendiniai pranešimai, atskleidę platų tyrimų lauką – nuo dirbtinio intelekto taikymo organizacijų valdyme ir žiedinės ekonomikos iki lyderystės, darbuotojų gerovės, inovacijų viešajame sektoriuje ir tarptautinio bendradarbiavimo modelių.
Apibendrindama konferenciją, mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Ligita Šimanskienė pabrėžė bendruomeniškumo ir žingeidumo svarbą: universitete susitinka žmonės, kuriems žinios, mokslas ir smalsumas nėra formalumas, o kasdienė jų veiklos prasmė. Konferencija dar kartą patvirtino, kad Klaipėdos universitetas išlieka atvira erdve idėjų mainams ir moksliškai pagrįstų sprendimų paieškai.
