Prisimindamas pirmuosius vadovavimo Uosto direkcijai metus, A. Latakas pažymėjo, kad Klaipėdos uostui teko ne kartą itin greitai prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių – pandemijos, nutrūkusių logistikos grandinių ir geopolitinės įtampos. „Rytų kryptis užsivėrė, krovos apimtys sumažėjo, tačiau mes sugebėjome persiorientuoti, išlaikyti ritmą ir grįžti į augimo trajektoriją“, – sakė jis.
Šiandien dviženkliais skaičiais auganti krova ir vystomas ne vienas projektas demonstruoja vienintelio šalies uosto ambicijas. Tarp svarbiausių šiandien uoste vystomų projektų A. Latakas išskyrė pietinės uosto dalies plėtrą, buvusioje tarptautinėje jūrų perkėloje vystomą infrastruktūrą, kuri tarnaus jūrinių vėjo parkų statybai bei naują kruizinių laivų terminalą, kuris po poros metų taps nauja vizitine Klaipėdos miesto kortele. Šalia itin ambicingų infrastruktūros projektų – inovatyvūs žaliąją uosto viziją pagrindžiantys projektai: kuriama žaliojo vandenilio ekosistema, pirmojo šalyje vandeniliu varomo laivo ir naujų naujų hibridinių katerių statyba, krantinių elektrifikavimas, kad laivai prisišvartavę uoste turėtų galimybę išjungti variklius ir naudoti elektrą iš kranto. Uosto vadovas pabrėžė ir regioninę plėtrą – kuriamą upinį uostą Jurbarke, kuris taps papildoma logistikos alternatyva.
Vystant ambicingus ateities projektus, šiandien uoste daug dėmesio skiriama ir saugumo temai. Uoste ir jo prieigose periodiškai fiksuojami GNSS trukdžiai šiandien sprendžiami papildomų technologinių sprendimų diegimu, siekiant užtikrinti saugią, nenutrūkstamą jo veiklą. Diskusijos, kurią moderavo KU Ateities fondo direktorius Vytautas Adomaitis, metu pažymėta uosto reikšmė karinio mobilumo užtikrinimui ir būtinosios gyventojų evakuacijos atveju.
Klaipėdos uostas, būdamas didžiausiu ir svarbiausiu Baltijos šalyse, tiesiogiai ir netiesiogiai kuria daugiau nei 58 tūkstančius darbo vietų, generuoja maždaug 6 proc. Lietuvos BVP, o per mažiau nei dešimtmetį valstybei išmokėta 171,5 mln. eurų dividendų. Uosto direkcija kasmet investuoja ir į miesto infrastruktūrą – kelius, paplūdimių atkūrimą, viešąsias erdves, bendruomenių projektus, yra neatsiejamas miesto renginių partneris ir iniciatorius.
KU Ateities fondo organizuojamo diskusijų ciklo „(NE)AKADEMIŠKI POKALBIAI“ metu kalbėta ir apie uosto santykių su mokslo įstaigomis svarbą. A. Latako teigimu, Klaipėdos universitetas yra neatsiejamas uosto partneris. „Uostui gyvybiškai svarbus stiprus universitetas – čia sutelktas mokslinis potencialas, vykdomi taikomieji tyrimai, rengiami specialistai, kurie vėliau prisideda prie technologinės pažangos ir inovacijų įgyvendinimo“, – sakė jis. Universitetą ir uostą jungia inžinerija, aplinkosauga, informacinės technologijos bei talentų rengimas. Mokslo žinios ir praktiniai sprendimai čia susilieja į vieną sistemą – tokią, kuri leidžia Klaipėdos uostui išlikti patikimu, moderniu ir saugiu valstybės atramos tašku.
