ESPAD tyrimas – didžiausias Europos mastu vykdomas reguliarus 15–16 m. mokinių apklausos tyrimas, analizuojantis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą, ankstyvą vartojimo pradžią, prieinamumą, rizikingą elgesį, mokinių psichologinę gerovę, santykius su šeima bei bendraamžiais, taip pat mokinių dalyvavimą prevencinėse veiklose tiek mokykloje, tiek už jos ribų.
2024 m. ESPAD tyrimo rezultatai atskleidė, kad nors alkoholio, tabako ir kanapių vartojimo paplitimas tarp 15–16 m. mokinių Europoje toliau mažėja, plinta naujos rizikos sritys: auga elektroninių cigarečių, ne medicininis receptinių migdomųjų ir raminamųjų vaistų vartojimas, socialinių medijų naudojimas, ilgėja internetinių lošimų ir virtualaus žaidimo laikas.
 |
Klaipėdos universiteto profesorė dr. Aelita Bredelytė, pristatydama pagrindines tendencijas Lietuvoje minėjo, kad jaunimo vartojimo įpročiai kinta ir atsiranda naujų rizikos formų. „Nors alkoholio vartojimo paplitimas toliau mažėja, vis dar trečdalis šešiolikmečių pirmą kartą alkoholio ragavo iki 13 metų. Elektroninių cigarečių vartojimas išaugo – net 31 proc. mokinių nurodė jas bandę iki 13 metų, o merginos šiuo metu lenkia berniukus (33 proc. ir 31 proc.). 14 proc. mokinių kasdien vartoja tiek tradicines, tiek elektronines cigaretes. Nerimą kelia ir tai, kad apie 10 proc. mokinių yra bandę raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo recepto – daugiausia merginos. Svarbu ir tai, jog didžioji dalis šiuos vaistus vartojo su tėvų ar kitų suaugusiųjų leidimu”. |
Renginio metu buvo sutarta rekomenduoti šalims bendradarbiauti plečiant įrodymais grįstą prevenciją, skiriant prioritetą mokinių psichologinei gerovei ir psichinei sveikatai, sutelkiant ekspertų dėmesį į skaitmeninių aplinkų keliamas rizikas – ankstyvą įsitraukimą į žaidimus, lošimus, socialinių medijų naudojimą.
Lietuva tyrime dalyvauja nuo 1995 m., o nuo 2024 m. šio tyrimo koordinavimą Lietuvoje vykdo NTAKD, perėmusi šią funkciją iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
„ESPAD suteikia mums unikalias galimybes palyginti Lietuvos rodiklius su kitomis Europos šalimis ir remtis duomenimis formuojant jaunimo sveikatos politiką. Ypač svarbu, kad naujos rizikos – skaitmeninės, psichologinės – būtų integruotos į prevenciją“, – pabrėžė NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Daiva Dudutienė.
Klaipėdos universiteto mokslininkai – ESPAD tyrėjai
Lietuvoje ESPAD tyrimą koordinuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, o jo vykdymas patikėtas Klaipėdos universiteto mokslininkams. Šis tyrimas, skirtingai nei daugelis kitų panašių, grindžiamas aukštais moksliniais standartais ir metodologiniais reikalavimais. Už ESPAD tyrimo įgyvendinimą 2024 m. buvo atsakingos Klaipėdos universiteto mokslininkės – prof. dr. Liudmila Rupšienė (ESPAD tyrimo pagrindinė tyrėja Lietuvoje, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė), dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė ir dr. Aelita Bredelytė.
