KU ambasadorė Aušra: tarp debesų ir žemės, tarp žmonių ir savęs
Skrydžiai tarp žemynų, naktys viešbučiuose, lėti rytai ir tylūs vakarai su knyga. Tokia – iš pirmo žvilgsnio nesuderinama – Klaipėdos universiteto psichologijos studentės ir orlaivio palydovės Aušros Rekašiutės kasdienybė. Ji įsitikinusi: „Viskas gyvenime yra įmanoma, jei tik tikrai to nori.“ Ir kai Aušra tai sako – norisi ja patikėti.
„Esu diplomatiška asmenybė, žmogus“, – kukliai sako ji, kalbėdama apie save. Šiandien jos gyvenimas telpa tarp dviejų profesijų – aviacijos ir psichologijos. Ir abu šie pasauliai jai svarbūs: „Man svarbu veiksmas, bendravimas, galėjimas judėti į priekį.“
Aušros kalendoriuje – darbo skrydžiai, studijos KU, laikas šeimai ir sau. „Gyvenu tarp darbo ir studijų, bet visada randu valandą ar dvi artimiems žmonėms. Laiko planavimas – išgyvenimo pagrindas.“
Reklama, pakeitusi gyvenimą
Psichologiją Aušra svajojo studijuoti jau seniai, tačiau žengti pirmą žingsnį paskatino gyvenimas. Po rimtos traumos ir ilgos reabilitacijos ji priėmė sprendimą: „Gyvenimas yra čia ir dabar.“
Vieną vakarą socialiniuose tinkluose pamatyta reklama apie psichologijos studijas tapo lemiamu postūmiu. Tą patį vakarą Aušra užpildė prašymą studijuoti KU.
„Tai nebuvo spontaniškas, o sąmoningas pasirinkimas – ilgai domėjausi psichologija, lankiau kursus, skaičiau. Tiesiog reikėjo ženklo. Ir jis atėjo.“
Tarp skrydžių ir lėtų rytų
Aušros savaitės netelpa į grafiką. Ji gyvena tarp žemynų – vieną dieną skrenda į kitą šalį, kitą – vėl KU paskaitose.
„Tipinės savaitės nėra. Vieną dieną esu Vilniuje, kitą – Romoje. Bet tai ir žavu – mano gyvenime niekada nebuvo monotonijos.“
Keliaudama visada stengiasi išlaikyti savus ritualus: lėti rytai, 10 tūkstančių žingsnių per dieną, skaitymas, laikas su artimaisiais. „Rytas man šventas. Tai mano laikas.“
Poilsis – sąmoningas pasirinkimas. „Kai jaučiu perdegimą – sustoju. Kartais tiesiog guliu, žiūriu serialą ar einu į masažą. Atsitraukimas padeda grįžti į save.“
Ambasadorystė – bendrystės pajautimas
KU ambasadorystė į Aušros gyvenimą atėjo taip pat netikėtai, kaip ir reklama apie studijas – per „Instagram“. Ji tapo būdu dar geriau pažinti universitetą ir jo žmones.
„Pirmas kartas, ko gero, buvo KU paskyros perėmimas. Buvo neįprasta kalbėti į kamerą, bet tai tapo gera proga perlipti save.“
Studijų parodose jaudulio nejuto: „Mėgstu žmones, mėgstu kalbėtis.“
Ambasadorystė, pasak Aušros, tai ne tik galimybė atstovauti, bet ir būti dalimi bendruomenės, kuri iš tiesų pasitiki. „KU bendruomenės pasitikėjimas sustiprino mano pasitikėjimą savimi.“
Neatidėliok gyvenimo
Aušros laikas suplanuotas minučių tikslumu. Net draugų susitikimai fiksuojami telefono kalendoriuje. „Kitaip nespėčiau.“
Kai viskas ima slysti iš rankų, ji sustoja. Atsitraukia. Perskirsto.
„Jei atrodo, kad nieko nespėji – tiesiog daryk tai, ką gali padaryti dabar. Neatidėliok. Kartais poilsis tampa atsakymu į viską.“
Būti savo geriausia versija
Artimiausias tikslas – magistrantūros studijos. Tolimesnis – darbas psichologe. „Noriu padėti žmonėms. Ir man atrodo, kad einu tinkamu keliu.“
Kasdien ji stengiasi būti geresne savo versija. „Tobulėjimas – tai ne sprintas, o kelias. Ir universitetas padeda eiti juo toliau.“
Aušros istorija – apie drąsą. Būti tarp žmonių, bet išgirsti save. Rizikuoti, rinktis, keistis. Kartais tam tereikia vieno žingsnio – ir pasiryžimo žengti jį šiandien, o ne kada nors vėliau.
