Kai Auksė pasakoja apie savo dieną, ji skamba tarsi greitas kinas: paskaitos, pasivaikščiojimai gamtoje, studentų savivalda, nardymas, ambasadorystė ir paukščių žiedavimas. Ir visgi – ji spėja viską. Ne dėl to, kad turi supergalių, o todėl, kad gyventi mažiau nei visu 100 procentų – ne jos kelias.
„Veikiu daug, nes vietoje nustygti nepavyksta“, – šypteli Klaipėdos universiteto biologijos ir jūros biotechnologijų studentė, KU ambasadorė, grupės seniūnė ir pirmakursių kuratorė Auksė Baškevičiūtė.
Kelias į KU – tarp svajonių ir atsitiktinumo
Nors Auksė užaugo Trakuose, Klaipėda tapo tikru atradimu – iš pradžių netikėtu, bet šiandien – visiškai sava. „Kai krausčiausi, dar abejojau, ar verta. Bet vos atvykus abejonių neliko – pajutau, kad esu ten, kur reikia.“
Studijų pasirinkimą nulėmė ne tik meilė gamtai, bet ir viena detalė, kuri, rodos, viską sustatė į vietas: „Pamačiau vaizdo klipą apie programą ir išgirdau, kad studentai gali nuvykti net į Arktį. Suvirpėjo širdis. Tada supratau – čia mano kelias.“
Jūros biologija, vaikystėje žiūrėta į ekraną su mintimi „aš irgi taip noriu“, virto realybe. Dar mokykloje ji lankė gamtos tyrinėtojų būrelį, o apsilankymas Prahos botanikos sode tik sustiprino įsitikinimą, kad gyvenimas be gamtos – ne jos.
Gyvenimas tarp žmonių ir žuvų kaulų
Auksės veiklų spektras – nuo studentų problemų sprendimo iki žuvų rinkimo kormoranų kolonijoje. „Teko vaikščioti su lietpalčiu, nes lijo... kakučiais. Rinkau paukščių atrytas žuvis ir buvau įklimpusi pelkėje. Toks gyvenimas – labai įvairus“, – juokiasi ji.
Didelė jos dienos dalis skirta pagalbai kitiems – ypač pirmakursiams. „Kasdien gaunu klausimų: kaip pasiruošti egzaminui, kur kreiptis dėl stipendijos, kaip suprasti tvarkaraštį. Stengiuosi atsakyti visiems – nes prisimenu, kaip sunku būna pradžioje.“
Auksė – ne tik jų kuratorė, bet ir žmogus, į kurį pirmakursiai dažnai kreipiasi kaip į pirmąjį universiteto kontaktą. „Noriu, kad jie žinotų – čia yra žmogus, kuris išklausys, patars, nukreips. Nes kartais net nedidelis padrąsinimas gali išgelbėti dieną.“
Gamta – ne tik studijos ar hobis, tai ir kasdienė meditacija: paukščių stebėjimas, pasivaikščiojimai, sekmadienio nardymo treniruotės. „Esu pirmos žvaigždutės naras – ateityje planuoju gauti ir antrą“, – sako ji.
Ambasadorystė – galimybė dalintis tuo, ko trūko pačiai
Pirmoji jos ambasadorystės patirtis – KU regatoje. „Buvo jaudulio, bet dar daugiau smalsumo ir džiaugsmo. Norėjau pasidalinti tuo, ko man pačiai trūko renkantis studijas.“
Auksė dalyvauja studijų mugėse, pasakoja apie KU, bendrauja su abiturientais. „Svarbiausias momentas – kai pamatai tą ugnelę žmogaus akyse. Suvoki, kad tavo žodžiai padeda, įkvepia, kartais net pakeičia gyvenimo kryptį.“
Ši veikla jai suteikė ne tik drąsos kalbėti su aukščiausiais universiteto vadovais, bet ir atsakomybės jausmą. „Būti KU ambasadore – tai ne tik pareiga, tai pagarba savo universitetui. Juk tu esi jo veidas.“
Kaip viską suspėti? Užrašinė, improvizacija ir viena kava su pirmakursiais
Auksė yra ypatingai aktyvi asmenybė. Kiekvieną dieną ji turi daugybę darbų ir atsakomybių, tad kyla klausimas – kaip ji viską suspėja?
„Stengiuosi planuoti dienotvarkę, bet kai darbai pradeda spausti – pasitelkiu improvizaciją. Vis dėlto svarbiausi prioritetai visada išlieka priekyje.“
Turi savų įrankių – užrašų knygutę su kalendoriumi, kurioje planuoja ne tik mėnesį, bet ir kiekvieną dieną. „Savo dieną planuoju dažniausiai trimis dalimis: ką reikia padaryti iki pietų, iki vakarienės ir prieš miegą“, – teigia studentė.
Mergina turi ir savo triukų, kaip tvarkytis su nuovargiu ir perdegimu: „Leidžiu laiką gamtoje ir su žmonėmis, kurie man padeda atsikvėpti nuo darbų. Bendrauju su savo pirmakursiais biologais, kurie man primena, dėl ko visa tai darau. Einame kartu pasivaikščioti arba tiesiog išgerti kavos.“
Ateitis – magistras, mylimas darbas ir daug daug gyvūnų
Ateities planai aiškūs: magistrantūra Klaipėdos universitete, darbas, kuriame būtų vietos meilei gamtai, ir daug daug gyvūnų. „Noriu mylimo darbo, draugų, šeimos, ir – taip, šiek tiek geresnio laiko planavimo“, – šypsosi ji.
Ji tiki, kad kiekviena diena – galimybė augti. „Per kančias į žvaigždes“, – cituoja pati save. „Sunku nereiškia blogai. Viskas, kas svarbu – reikalauja pastangų.“
Ir pabaigai – paprastas palinkėjimas sau
„Norėčiau, kad žmonės mane prisimintų ne tik dėl to, ką dariau, bet dėl mano ugnelės gyventi. Tikiu, kad jei šviesi, tai ir kitus gali uždegti.“
Auksė, kurios gyvenimas kartais telpa į tris dienos grafiko dalis, o kartais – į vieną paukščio žvilgsnį pelkėje, šiandien neša žinutę tiems, kurie bijo pradėti:
„Neužsidaryk. Kiekviena diena – proga tapti geresne savęs versija.“
