Renginys sutelkė gausią akademinę bendruomenę, mokytojus ir socialinius partnerius. Pranešimus parengė ir skaitė per 40 dalyvių iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, bendrojo ugdymo mokyklų bei kitų institucijų. Pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis atvyko svečių iš Izraelio, Japonijos, Šri Lankos, Lenkijos, Italijos, Sakartvelo, Rumunijos ir Latvijos universitetų. Konferencijoje aptarti naujausių geografinių tyrimų rezultatai, socialinių, demografinių ir ekonominių procesų erdviniai aspektai, viešojo valdymo pokyčiai ir geografijos edukacijos aktualijos.
Katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas ir doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė, pristatydami katedros veiklą, pabrėžė joje vykdomų geografijos krypties studijų programų unikalumą, gerus ryšius tarp studentų ir dėstytojų, erdvinių tyrimų svarbą, atskleidė tapatybės paieškų aspektus.
Konferencijos svečias geografas dr. Eugenijus Gentvilas sveikinimo kalboje akcentavo ypatingą geografijos ir geopolitikos svarbą šiandienos pasaulio politinių įvykių kontekste, pabrėždamas, kad geografija yra tiek pasaulio supratimo, tiek atsakingų sprendimų pamatas. Lietuvos geografų draugijos prezidentas Danielius Jurčiukonis pristatė Draugijos tarptautinę veiklą ir pasiekimus, pasidžiaugė Lietuvos geografų tyrimų matomumu bei įvertinimu globaliu mastu.
Konferencijos turinio akcentai sugulė į vientisą teminę ašį. Buvo pristatytos naujausios geografinių tyrimų kryptys ir metodai, įskaitant erdvinę analizę ir geoinformatikos technologijas. Aptarti socialinių, demografinių, ekonominių ir valdymo pokyčių erdviniai pjūviai. Dėmesys skirtas geografijos edukacijos inovacijoms ir mokytojų rengimo kokybei.
Konferenciją organizavo KU Socialinės geografijos ir turizmo katedra kartu su Lietuvos geografų draugija ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centru.
Istorinis pagrindas ir tęstinumas
Socialinės geografijos studijos Klaipėdos universitete pradėtos 1995 m. prof. Stasio Vaitekūno iniciatyva. Tuo metu tai buvo vienintelės tokios studijos Lietuvoje, sutelkusios didžiausią dėmesį į socialinių erdvinių reiškinių ir ryšių analizę. Per tris dešimtmečius ši kryptis ne tik išliko, bet ir nuolat atsinaujino – plėtotos metodikos, mezgamos naujos partnerystės, stiprinamas tarptautiškumas, o studijos ir tyrimai kryptingai pritaikomi prie šiuolaikinių iššūkių.
