Kuo šis projektas pasirodė įdomus, unikalus?
Kira: Viskas prasidėjo labai netikėtai – vieną dieną sulaukiau laiško iš Rostoko buriuotojų klubo nario. Esu aistringa buriuotoja, tad gavusi pasiūlymą net nedvejojau. Taip pat man labai patiko komandos siekis, kad projektas nebūtų vien apie sportą. Norėjome parodyti, kad buriavimas gali būti tvari ir aplinkai draugiška kelionės forma, skatinanti atsakingą požiūrį į jūrą. Dar vienas unikalus momentas – bendradarbiavimas su Leibnizo Baltijos jūros tyrimų institutu Warnemünde (IOW). Jis mums suteikė jūros dugno profiliavimui skirtus jutiklius, kuriuos nuleidome skirtingose Baltijos jūros vietose, kad būtų galima surinkti daugiau duomenų apie skirtingus jūros sluoksnius. Tokie duomenys vėliau tampa atvirai prieinami tyrėjams ir įmonėms – tai atvira, visiems naudinga mokslo praktika.
Rokas: Į kelionę ėjau aklai, pažinojau tik Kirą. Iš jos ir sulaukiau kvietimo į paskutinę laisvą vietą šiame projekte. Prieš tai dalyvavau kitoje kelionėje laivu su Klaipėdos Universiteto komanda ir iš jos išsinešiau labai pozityvią patirtį, tad sužinojęs, kad tai bus buriavimo kelionė, iš karto sutikau.
Buriavimas dažnai romantizuojamas, laikomas prestižiniu sportu. Koks buriavimo įvaizdis susidarė per šią kelionę?
Kira: Buriavimas nėra prabanga – tai iššūkis, kuris išmoko pasitikėjimo ir komandinių sprendimų. Kai kuriems dalyviams tai buvo pirmas kartas jūroje – susidūrėme su audra ir aukštomis bangomis, tad beveik visi susirgo jūros liga. Kelionė buvo labai varginanti ir sunki, bet tokie iššūkiai labai suartina. Taip pat labai daug išmokome iš vokiečių – jų klubas gyvuoja jau daugiau nei 100 metų, tačiau mane labai nustebino vidinė klubo kultūra. Kiek pati susidūriau su buriavimu, komandai dažniausiai vadovauja vienas kapitonas, kurio visi privalo klausyti, o kiti nariai savo veiksmuose yra labai apriboti. Kelionėje pamačiau visai kitokį kampą – Rostoko buriavimo klubui vadovauja patys studentai, o komandoje atsakomybės skirstomos visiems po lygiai.
Visą kelionę išbuvote tarp laivo sienų, be galimybės atsiskirti. Kaip sekėsi praleisti tiek laiko su naujai sutiktais žmonėmis?
Rokas: Be Kiros daugiau nieko nepažinojau ir nežinau, kas atsitiko, bet susipažinęs su kitais projekto dalyviais iš KU iš karto pajutau artimą ryšį – po 20 minučių jau kalbėjome apie filosofiją ir vienas kitam pasakojome savo istorijas. Iki šiol juokiamės iš tos situacijos, nes atrodo, kad iš karto susitikome kaip seni draugai. Tas pats nutiko ir susipažinus su buriuotojų komanda iš Vokietijos – ryšys tarp mūsų jautėsi savas ir artimas nuo pat pradžių. Net tamsią naktį, plaukdami per audringą ir labai banguotą jūrą, visi sušalę, sušlapę ir nemiegoję vis tiek nepametėme to ryšio – kartu radome iš ko pajuokauti, kaip vienas kitą pralinksminti ir net dainas dainavome, kad tas laikas greičiau praeitų ir išauštų nauja diena.
Iš socialinės pusės tai nebuvo mano pirma tokia patirtis – buvau ir kitoje universiteto inicijuotoje kelionėje, EU-CONEXUS festivalyje Kipre. Ten irgi su žmonėmis labai greitai atsirado stiprus ryšys. Žinoma, kadangi visi iš skirtingų šalių, iš pradžių buvome nedrąsūs, tačiau po poros dienų jau vadinau juos savo draugais ir su dauguma jų puikiai bendraujame iki šiol. Net nemoku paaiškinti, kodėl ar kaip taip yra, bet EU-CONEXUS tiesiog mistiškai sujungia įdomius, unikalius ir pasauliui atvirus žmones.
Įspūdinga kelionė baigėsi. Kokias pamokas ar naudingas žinias pavyko iš jos išsinešti?
Kira: Buvo labai įdomu stebėti Rostoko buriuotojų klubo narius. Visi jie – vegetarai arba veganai, labai sąmoningi savo poveikio aplinkai atžvilgiu. Kelionėms jie stengiasi rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones, skrydžių bilietus perka tik tada, kai tai neišvengiama, o per kelionę kruopščiai rūšiavo arba net kūrybiškai pernaudojo atliekas. Mane labai įkvėpė pamatyti tokį požiūrį visos komandos mastu – nariai turėjo ne tik bendrą viziją, bet ir stiprų tarpusavio palaikymą, panašias vertybes.
Rokas: Pirma pamoka, kurią išsinešiau – vidinė laisvė ir savęs netalpinimas į rėmus. Atrodo Lietuvoje turime daug stigmų, daugelis žmonių susikaustę, neatviri ne tik kitiems, bet ir sau. Stebėdamas projekte dalyvavusius vokiečius, nustebau, kaip atvirai jie kalbėjo apie save lytinės orientacijos, savęs priėmimo ir kitomis temomis, kurias Lietuvoje dažniausiai nutylime ir laikome tabu – net draugų rate. Smagiausia tai, kad tos pažiūros nebuvo niekaip siejamos su žmogaus intelektu ar gyvenimo būdu – pastebėjau, kad atvirumas tokiais klausimais ne atstumia ar atriboja nuo žmonių, o padaro juos dar įdomesniais ir unikalesniais.
Kokią žinutę iš tavo patirties galėtų pasiimti studentai, kurie dar tik galvoja apie dalyvavimą tarptautiniuose projektuose?
Rokas: Iki šio projekto aš net nesekiau EU-CONEXUS pasiūlymų – kasdienybėje daug laiko užima studijos ir darbas, o kartu aktyviai dalyvauju studentų bendruomenės veikloje. Vis dėlto, po kelionės pradėjau daugiau domėtis, kas vyksta, ir taip gavosi, kad jau turiu pakvietimą į kitą EU-CONEXUS kelionę, kuri vyks kitų metų gegužę. Jos metu lankysimės Galicijos regione, Ispanijoje, kur žygiuosime 100 km vandenyno pakrante. Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į pakrančių regionuose kylančius iššūkius ir natūralios aplinkos išsaugojimą. Prisijungti prie šio projekto dar nevėlu – apie jį daugiau sužinoti galima čia.
Kalbant bendrai apie tarptautinius projektus, nors visos naujos galimybės skelbiamos EU-CONEXUS socialiniuose tinkluose, su buriuotojų komanda pastebėjome, kad geriausiai informacija eina per žmones – ypač tuos, kurie jau yra įsitraukę į EU-CONEXUS veiklas. Tai, ką pamatai ir patiri projektuose, žadina alkį tolesnėms patirtims – tada tas įsitraukimas nebeatrodo toks įpareigojantis, nes žinai, kad iš projektų išsineši tikras draugystes, įsimintinas istorijas ir naujas žinias.
Tokie projektai kaip „EU-CONEXUS Sail“ atveria duris ne tik naujiems moksliniams tyrimams ir duomenų prieigai, bet ir asmeniniam augimui. Jie moko pasitikėti komanda, įsiklausyti į skirtingas kultūras ir patiems patirti, kaip bendradarbiavimas gali virsti ilgalaike draugyste.
Klaipėdos universiteto studentai kviečiami pasinaudoti šia galimybe ir patys tapti EU-CONEXUS projektų dalimi, dalyvaudami 4-ajame EU-CONEXUS Student Projects etape. Daugiau apie šią galimybę sužinoti galima čia.
Nuotraukos Roko Zaboro
