Kaip gyvenate, Laura?
Įdomiai. Po metų stažuotės JAV grįžtu į Lietuvą. Prieš metus nebuvo lengva palikti savo šalį, po metų – Amerikoje susikurtą gyvenimą.
Kur stažavotės?
Stažuotė vyko Vašingtono valstijos Sietlo Ramiojo vandenyno jūrų aplinkos laboratorijoje (Pacific Marine Environmental Laboratory), o paskutines dienas praleidau Havajuose, Honolulu esančiame Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centre (Pacific Tsunami Warning Center).
Koks bus šios stažuotės rezultatas – naujas mokslinis darbas, mokslinis laipsnis ar apskritai atveriama nauja mokslinių tyrinėjimų sritis?
Rezultatas jau yra. Mano darbas buvo pristatytas net dvejose tarptautinėse konferencijose (3rd World Conference on Meteotsunamis, American Geophysical Union Meeting 2024) ir susilaukė didelio mokslininkų susidomėjimo. Su dr. Vasily Titov dirbome prie meteocunamių modeliavimo. Be aukštos rezoliucijos atmosferos slėgio duomenų meteocunamių prognozavimas realiu laiku yra beveik neįmanomas. Pasaulio meteorologijos tarnybos plačiai naudoja vadinamuosius Doplerio ar meteorologinius orų radarus, kurie apima gan didelį plotą ir parodo, kur yra krituliai, kaip ir kokiu greičiu juda frontas. Tai labai naudingas įrankis, net paprastam vartotojui parodantis kritulių tikimybę. Iš radaro nuotraukų kiekvienas gali matyti, koks kritulių intensyvumas atskirose skirtingose vietose (atspindžio reikšmės tai didesnės, tai mažesnės). Mes iškėlėme hipotezę, kad aukštesnis atspindžio intensyvumas atitinka intensyvesnius atmosferos slėgio pokyčius. Savo tyrime naudojome meteorologinių radarų duomenis ir modeliavome buvusius meteocunamius rytinėje JAV pakrantėje, Klaipėdoje bei Adrijos jūroje. Iš mūsų gautų rezultatų galime teigti, kad hipotezė pasitvirtino – radarų duomenys gali būti naudojami meteocunamiams prognozuoti.
Kaip paprastam žmogui paaiškinti, kas yra meteocunamis, kuo jis kitoks nei iš pasaulio pažinimo pamokų žinomas cunamis?
Cunamiai yra bangos, didžiulės bangos, keliančios didžiulę grėsmę visuomenei, turistams, infrastruktūrai. Mano sritis siauresnė, aš nagrinėju meteocunamius, kitaip – meteorologinės kilmės cunamius.
Lietuva ir cunamiai, bent jau iki šiol taip maniau, nelabai sietini dydžiai, bet gal tik mums, paprastiems mirtingiesiems, taip atrodo?
Mes visi žinome lietuviškus orus, ciklonus, darganas ir stiprius vėjus Klaipėdoje, vasaros perkūnijas ir škvalus. Visi šie reiškiniai gali sukelti meteocunamius tiek Baltijos jūroje, tiek Klaipėdos uoste. Daugelis esame patyrę ar girdėję, kad dėl intensyvaus bangavimo stabdoma Senosios keltų perkėlos veikla, kad stoja uosto darbas. Greičiausiai net nesusimąstome, kur slypi viso to šaknys. Tai ir gali būti meteocunamiai.
Kaip jūsų gyvenime atsirado cunamių tema?
Labai natūraliai. Po magistro studijų aš dirbau meteorologe. Mano magistrinio darbo vadovė dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė man pasiūlė nagrinėti Lietuvoje neįprastą ir beveik visiškai „neliestą“ meteocunamių temą. Sutikau ir, jau pradėjusi dirbti jūrine sinoptike, pamačiau, kad (o vargeli!!!) Lietuvoje visos ilgo periodo bangos, kad ir kokia būtų jų kilmė, vadinamos vienu terminu ir prognozuojamos pagal vieną metodiką. Galvoje netilpo, kaip skirtingos kilmės reiškiniai gali būti prognozuojami pagal vieną ir tą patį metodą?! Mano susidomėjimas meteocunamiais dar labiau išaugo, o 2023 m. pastebėjau „Baltic-American Freedom Foundation“ kvietimą kreiptis dėl stažuočių JAV. Pateikiau prašymą ir laimėjau. Man pasisekė, kad ten galėjau mokytis iš pačių geriausių šios srities specialistų ir dirbti su vienu geriausiu meteocunamių mokslininkų pasaulyje dr. Vasily Titov.
Ką šios studijos duoda jums, ką Lietuvos mokslui?
Man tai puiki galimybė būti išgirstai ir suprastai, mokytis iš pasaulyje pripažintų ir įvertintų mokslininkų. JAV ir Europoje meteocunamiai yra įvardijami grėsme ir siekiama juos prognozuoti. Iš studijų užsienyje Lietuvos mokslui parvešiu daug gerosios praktikos, žinių bei įgūdžių meteocunamių prognozavimo srityje.
Mokslininkės kelią pradėjote gana neseniai, bet jūsų darbas buvo pastebėtas ir įvertintas. Didžiuojatės?
Balandžio 9-ąją mano darbas meteocunamių prognozavimo srityje buvo apdovanotas „Mokslo poveikio apdovanojimu 2025“ Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimuose už naujo, meteocunamių prognozavimo realiu laiku metodo, naudojant oro radarų atspindį sukūrimą, kuris prisideda prie pakrančių saugumo gerinimo tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Lietuvoje. Smagu.
Cunamis teoriškai ir cunamis praktiškai: ar tai teko matyti, patirti?
Seisminių judesių sukelto cunamio, deja, o gal ir, ne deja, neturėjau galimybės patirti. Tačiau meteocunamius Klaipėdoje mes stebime gana dažnai.
Kokios jūsų, kaip mokslo žmogaus, svajonės ir gyvenimo planai?
Didžiausia svajonė dabar apsiginti daktaro laipsnį ir išplėtoti sukurtą modelį taip, kad jis būtų praktiškai naudojamas operatyviniame darbe.
Ir koks jums, Laura, tas mokslininko kelias, kai juo jau einate...
Po magistro studijų buvau sau pasakiusi, kad man daugiau akademijų nereikia, bet vis dėlto aš čia... Ir dabar jau galiu konstatuoti, kad man prie širdies šis gyvenimo stilius – konferencijos, stažuotės, kelionės, nauji žmonės, patirtys ir, žinoma, augimas. Visi žinome, koks nuostabus jausmas yra išspręsti sudėtingą rebusą ar sudoku. Moksle taip pat. Atradimo ir pažinimo džiaugsmas yra didžiulis.
Kam dar turite laiko be mokslinių rebusų?
Kaip nebūtų keista, aš nemėgstu vandens. Gal dėl Baltijos jūros „skaidrumo ir šiltumo“ maudynės jūroje man niekada neskambėjo viliojančiai. Po maudynių Havajuose nuomonė šiuo klausimu šiek tiek pagerėjo. Knygos, detektyvai, žygiai kalnuose (po ten matyto kalnų grožio nežinau, kaip reiks išgyventi Lietuvoje!), poilsis gamtoje, laužas, dainos, pokalbiai su draugais – tai mano sanatorija.
