2025 m. rugsėjo 18 d. KU aplankiusi Charlina Vitcheva, Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato (Maritime Affairs and Fisheries) generalinė direktorė, aiškiai įvertino universiteto jūrinę specializaciją ir čia telkiamas kompetencijas. Ji atsakinga už ES jūrų politiką, tvarią žuvininkystę, mėlynąją ekonomiką ir vandenynų valdymą – būtent šios sritys sutampa su KU tyrimų kryptimis. Susitikimuose su KU vadovybe ir mokslininkais daugiausia dėmesio skirta tam, kaip universiteto kuriamos žinios ir vietoje renkami duomenys padeda priimti sprendimus dėl Baltijos jūros ateities, kurti inovacijas bei rengti specialistus regiono ekonomikai.
Kartu su C. Vitcheva atvyko ir Raluca Ivanescu, Europos Komisijos mokslinių patarimų ir duomenų rinkimo skyriaus vadovė, koordinuojanti ES žvejybos ir jūrinių duomenų rinkimo bei panaudojimo procesus politikos formavimui.
Viešnia susitikimo metu akcentavo, kad stiprus universitetas miestui yra gyvybingumo sąlyga. Ji išryškino vietoje renkamų, patikimų jūros duomenų svarbą ateities sprendimams ir pažymėjo, jog KU gebėjimas juos generuoti yra ir toliau bus itin reikšmingas Baltijos regionui. Vitcheva taip pat pristatė Komisijos planus jūrų tyrimų ir duomenų politikos srityse ir pabrėžė, kad rengiamos pakrančių bei uostų politikos gairės atvers naujas bendradarbiavimo kryptis mokslo bendruomenei.
KU rektorius Artūras Razbadauskas pabrėžė, jog universiteto jūrinė kryptis – nuosekliai plėtojama misija: „Mūsų laivynas ir mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ leidžia sukaupti unikalius vietinius duomenis, o tarpdisciplininės komandos šiuos duomenis paverčia sprendimais – nuo aplinkos atkūrimo iki uostų skaitmenizacijos. Esame pasirengę dar glaudžiau bendradarbiauti su Europos institucijomis ir partneriais.“
Susitikime dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas, atsakingas už žuvininkystės sektorių, susitikimo metu pabrėžė, kad sprendimų priėmimas, grindžiamas geriausiomis prieinamomis mokslinėmis rekomendacijomis, yra kertinis jūrų išteklių ir žuvininkystės valdymo principas. Šis principas aiškiai įtvirtintas tarptautiniuose, regioniniuose ir nacionaliniuose dokumentuose bei teisėje.
„Lietuva nuosekliai remia mokslu grįstą politiką, tvarų išteklių naudojimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Vykstanti ICES konferencija, bendradarbiavimas su Klaipėdos universitetu bei Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija Kopgalyje yra puikūs to pavyzdžiai“, – sakė viceministras.
Pasinaudodamas proga jis atkreipė dėmesį į didžiausią nerimą keliančią problemą – Baltijos jūros žvejybos sektoriaus situaciją. Dėl išteklių nykimo, nuoseklaus žvejybos galimybių mažinimo bei vis labiau ribojančių veiklos sąlygų šio sektoriaus ateitis tampa vis labiau neapibrėžta.
„Lietuva yra pasiryžusi išsaugoti likusį Baltijos jūros žvejybos sektorių. Mūsų bendras tikslas – atkurti žuvų išteklius, kad Europos Sąjungos Baltijos jūros žvejybos sektorius galėtų gyvuoti. Žvejybos intensyvumas jau kurį laiką yra labai mažas, tačiau žvejybos galimybių mažinimas neduoda laukiamų rezultatų. Todėl sprendimai turi būti priimami užtikrinant pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių tikslų, taip pat atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą, kuriame esame“, – pabrėžė A. Jagminas.
Vizito KU metu viešnios apžiūrėjo Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratoriją, kur dr. Mindaugo Žiliaus vadovaujama komanda tiria pakrančių ekosistemų procesus, atlieka paviršinio vandens ir nuotekų analizes, mikroteršalų bei biologinės įvairovės tyrimus. Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijoje dr. Nerijus Nika pristatė krevečių auginimo infrastruktūrą ir kuriamas technologijas. Vėliau vyko neformali diskusija su Jūros tyrimų instituto biologijos ir jūros biotechnologijos studentais apie jaunųjų tyrėjų įsitraukimą į mokslinių tyrimų grupes, tinklaveiką ir tarptautinių patirčių galimybes.
