Paroda pavadinta simboliškai – „Archeologija Vakarų Lietuvoje: penki tyrimų dešimtmečiai pro Vlado Žulkaus akinius“. Tai žvilgsnis į praeities materialiąsias liekanas per profesoriaus gyvenimo ir tyrimų patirtį, atvėrusią visuomenei naujų žinių apie tai, kas ilgus amžius slypėjo po žeme ir vandeniu – nuo Klaipėdos piliavietės ir senamiesčio, iki Platelių ežero dugno ir nuskendusių laivų Baltijos jūroje.
„Ši paroda – tai padėka žmogui, kuris ne tik keitė praeities interpretacijas, bet ir kūrė miesto viziją. Klaipėdos piliavietėje jis matė ne industrinę teritoriją, o gyvosios istorijos erdvę. Šiandien, kai ten stovi atstatytas bokštas, matome jo idėjų materializaciją“, – sako KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) direktorius prof. dr. Vasilijus Safronovas.
Prof. habil. dr. V. Žulkus – ne tik archeologas. Jis buvo vizionierius, žvelgęs į Klaipėdos ar Palangos miestus žymiai giliau jau tada, kai daugumai tai buvo dar nepažįstama.
„Kai pradėjome kasti piliavietėje 1975-aisiais, svajojome, kad kada nors čia vėl iškils pilis. Šiandien stovint bokštui, matau, kad svajonės, paremtos tyrimais, gali tapti miesto simboliais“, – sako prof. habil. dr. V. Žulkus.
„Pabrėžčiau Vlado Žulkaus indėlį į Klaipėdos miesto raidos modelio sukūrimą. Jo tyrimai ir po to sekę straipsniai išsklaidė abejones, kad Klaipėdos senamiestis, deja, nėra viduramžių miesto palikimas, kad senasis XIII – XV a. senamiestis liko tik archeologiniuose sluoksniuose prie pilies ir nėra dabartinio senamiesčio stuburas. Ar tai blogai? Ne, tai tik istorinė tiesa“, – įžvalgomis dalijasi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.
Profesoriaus inicijuoti tyrimai tapo miestovaizdžių atgimimo, istorinės savivokos, šiuolaikinės paveldosaugos praktikų ir profesionaliosios povandeninės archeologijos pamatu Lietuvoje.
Parodoje lankytojai susipažins su tyrimais, kurie tapo Lietuvos archeologijos lūžio taškais: profesionaliosios povandeninės archeologijos pradžia, jūros dugne atrasti reliktiniai miškai, identifikuoti nuskendę laivai ir priešistoriniai kranai.
„Tai nėra paroda vien apie archeologijos istoriją. Ši paroda apie tai, kaip per žmogaus aistrą mokslui kuriama ateitis. Be tų tyrimų Klaipėda šiandien neturėtų to savo pačios pažinimo ir to istorinio veido, kurį ji turi“, – pabrėžia prof. dr. V. Safronovas.
Parodą Pilies muziejuje Klaipėdoje lankytojai galės apžiūrėti iki 2025 m. birželio 1 d. Ji bus atvira visiems, norintiems suprasti, kaip archeologija apjungia praeitį su dabartimi.
